Neregėta Lietuva

Mano kelionė į šią knygą prasidėjo toli nuo Lietuvos.

Fotografuodamas ir filmuodamas įvairius kraštus, po truputį sukaupiau nemenką vaizdų archyvą. Nors iš pradžių tokių ketinimų ir neturėjau, palengva subrendo noras rasti tinkamą formą ir savo nedideliais atradimais pasidalinti su pasauliu. Taip atsirado albumas “Tranquilia. Ramybės šalis”. Į jį sudėjau 100 nuotraukų, arba, kaip kartais jas pavadinu,– “ramybės portretų”.

Albumas buvo šiltai sutiktas, bet nuolat išgirsdavau klausimų, kodėl jame tik viena Lietuvos nuotrauka, ar tai reiškia, kad Lietuvoje nėra ką fotografuoti? Susimąsčiau, kodėl padariau tūkstančius tolimų šalių nuotraukų, o Lietuvos – vos vieną kitą. Mintyse ėmiau gretinti Lietuvos vaizdus su pasaulio.

Ir tada aš supratau, kad Lietuvos kraštovaizdis tiek pat įspūdingas, kiek ir žinomiausių, lankomiausių pasaulio šalių. Ne, mes neturime snieguotų kalnų, karščiu tvoskiančių dykumų, mirtimi alsuojančių ugnikalnių ar tarsi vaikų nuspalvintų koralinių rifų. Tačiau kur, jei ne Lietuvoje, pamatysi didvyrių žygius menančius piliakalnius, siaurą žemės siūlelę, rišančią marias su jūra, nepakartojamus upių vingių ir ežerų salų piešinius, nepavargstančios jūros laižomas kopas, prie vandens besiglaudžiančius miestelius, įspūdingas bažnyčias, tarsi raketas, paruoštas kilti į kosmosą. Kur kitur žalia spalva turi tiek daug skirtingų atspalvių… 
Tačiau apie Lietuvą jau išleistas ne vienas gražus albumas. Norėjau sukurti ką nors nauja, nematyta, neregėta. Bemąstydamas, kaip originaliai parodyti Lietuvos grožį, po truputį pradėjau suvokti, kad geriausia tai būtų padaryti fotografuojant iš oro. Aerofotografija man patinka visų pirma dėl galimybės aprėpti, suvokti vaizdo visumą, nevaržomai parinkti patį tinkamiausią kampą, atstumą, atskleisti visą fotografuojamo objekto grožį. Vos pakilus į kelių dešimčių metrų aukštį išnyksta nereikšmingos detalės, išryškėja formos, tūriai, erdvių ribos. Be to, jau turėjau sukaupęs nemažai tokio fotografavimo patirties Australijoje, Havajuose, Polinezijos salose, Namibijoje, Naujojoje Zelandijoje. Apsisprendžiau, kad nufotografuosiu Lietuvą iš oro.

Nutariau įtraukti ir visas svarbiausias, garsiausias Lietuvos vietas, ir mažiau lankomas, nežinomas arba užmirštas. Tariausi su geografijos ir etnologijos žinovais, sudariau išsamų objektų sąrašą. Vis dėlto nesiekiau metodiškai išsamiai pavaizduoti visų regionų, rajonų centrų. Apskraidžiau beveik visą Lietuvą, bet ne visi miestai pateko į albumą. Nėra jame ir sniego. Nors žiemą ar vėlyvą rudenį taip pat galima pamatyti įspūdingų vaizdų, norėjau, kad albumas būtų vientisas, todėl fotografavau tik spalvingąjį metų laiką nuo gegužės iki spalio mėnesio. Kas nors būtinai papriekaištaus, kad albumas pernelyg išdailintas, bet argi tai blogai? Visame pasaulyje žmonės savo mylimą kraštą stengiasi prisatyti gražiausiais vaizdais. Australai siekia kuo patraukliau parodyti Australiją, vokiečiai – Vokietiją, o mes – Lietuvą.

Ledynų išraižytas, perėjūnų ir grobikų išmindžiotas, karų sužalotas, daugelio kartų kurtas ir puoselėtas Lietuvos kraštovaizdis – lygiavertis pasaulyje. Ypač žvelgiant iš viršaus. Dabar, kai jau baigiau šią knygą, matau, kiek daug panašumų su įspūdingiausiomis pasaulio vietomis galima rasti žvelgiant į Lietuvą vos šiek tiek atitrūkus nuo žemės. Tolesniuose puslapiuose pateikiu keletą palyginimų.

Sukurti “Neregėtą Lietuvą” man prireikė beveik metų. Tai – netradicinė fotografija, ir manęs dažnai klausia, kaip padaryta viena ar kita nuotrauka. Tikėdamasis, kad yra nemažai žmonių, kuriems tai įdomu, nusprendžiau glaustai aprašyti sudėtingą kūrybinį-gamybinį procesą, papasakoti apie kai kurias technines įdomybes.

Kad nuotraukos turėtų ir meninę, ir dokumentinę vertę, joms sukurti trumpi dalykiniai aprašymai. Galima sakyti, užfiksavau vieną Lietuvos gyvenimo akimirką. Prabėgs metai, daug kas pasikeis, bet šiame albume Lietuva visada išliks tokia, kokia ji buvo 2007 metų vasarą.

Kiekvienas randa savo kelią pažinti gimtąjį kraštą. Kad suprasčiau, kokia nuostabi yra Lietuva, aš turėjau apkeliauti pusę pasaulio. Didžiuojuosi, kad gyvenu tokioje gražioje šalyje, ir norėčiau perduoti šį jausmą savo tautiečiams, svečiams ir visiems pasaulio žmonėms, kurie pamatę šią knygą, galbūt nuspręs atvažiuoti ir Lietuvą pamatyti savo akimis.

Tikiuosi, kad šis albumas bus gera dovana mylintiems Lietuvą. Jei besklaidydami nuotraukas mintyse nuklysite į kokį tolimą pasaulio kraštą, neužsimirškite, nes tai – tikrai Lietuva.

Neregėta Lietuva

My journey to this book began far away from Lithuania. Having taken photos and shot video of different lands day after day I have gathered a rather large pictures archive.
It took me almost a year to create Unseen Lithuania. That is nontraditional photography and I often get asked how one or another picture was taken. Hoping there are quite a few people who will find it interesting, I decided to describe, in short, the complicated process of creation and production, to tell you some of the technical details of interest.
 Although, initially I had no such a will, little by little I started to think about finding a suitable form and sharing my small discoveries with other people. That was how the album “Tranquilia. The land of peace” came into the world. I put here 100 photos or, like I call them at times, “portraits of tranquillity”. The album was accepted warmly, but I was constantly asked, why there was only one Lithuanian picture included here and if this meant that there was nothing to take pictures of in Lithuania. Then I gave thought, why I had made thousands of photos of faraway lands, and only one picture of Lithuania. I started to compare the views of Lithuania and the entire world in my mind. And then I understood that Lithuanian landscape is impressive as much as the best-known and most-visited countries of the world. No, we have no snow-capped mountains, heat wheezing deserts, death breathing volcanoes or coral reefs coloured like in a children’s picture. But where else than in Lithuania could you see the mounds remembering heroic achievements, the narrow land thread between the lagoon and the sea, unique drawings of rivers’ meanders and lakes’ islands, the dunes washed by the restless sea, the villages nestling near the water, the impressive churches that look like ready to rise to space like rockets? Where can you see so many shades of the green colour? However, many beautiful albums about Lithuania have already been published. I wanted to create something new, something unseen and unwitnessed. I was thinking, how I could originally show the beauty of Lithuania, and little by little I conceived that the best view would be achieved by taking photos flying in the air. I like aerial photography, by the first, due to possibility to grasp, to realize all the view, freely to choose the best angle, the distance and to reveal all the beauty of the object. After you rise to a height of just a few dozen meters, insignificant details disappear; the forms, the volumes and the space limits become clearly noticeable.

The Trakai Historical National Park. It is the only historical park in Lithuania. According to an international system of rating landscapes, it is one of the most valuable landscapes in Lithuania.

Besides, I had also certain experience of such photo taking in Australia, Hawaii, Polynesian Islands, Namibia and New Zealand. I made up my mind to take photos of Lithuania from the air. I decided to introduce all the most important and famous Lithuanian places, as well as places being visited more rarely, unknown or forgotten. I consulted geography and ethnology experts and made a detailed objects’ list. Nevertheless, I did not have a goal to reflect in detail all regions and districts centres. I flied almost over all Lithuania, but not all the towns were put into the album. Also, there is no snow here. For sure, impressive views can also be seen in winter or late autumn, but I wanted the album to be homogenous, that’s why I took pictures only during the colourful time of the year, from May till October. Somebody will necessarily accuse the album to be too beautiful, but is there something wrong in it? All over the world people tend to introduce their countries by presenting the most beautiful views. Australians are trying to demonstrate the best of Australia, Germans – Germany, and we – Lithuania. Lithuanian landscape, which has been carved by ice fields, tramped by drifters and aggressors, injured by wars, formed and nurtured by many generations, is equal in all over the world. Especially when you look at it from above. Now, when I have already finished this book, I see many similarities to the most impressing places of the world when looking into Lithuania from slightly higher the ground. I will give some comparisons in further pages. For the pictures to have an artistic value as well as a documentary one, short descriptions were written for every picture. One can say that I have captured a moment from the life of Lithuania. Time will pass, many things will change, but in this album Lithuania will always remain like it was in summer 2007. Everybody finds his way to get to know one’s native country. In order to understand how wonderful Lithuania is, I had to travel around half the world. I’m proud to live in such a beautiful land and I would like to give this feeling to my countrymen, guests and all people in the world who maybe will decide to come to Lithuania and to see everything themselves after seeing this book. I hope this album will be a good gift for people who love Lithuania.

And if you wander to any faraway land of the world in your mind while looking into these photos, please do not forget this is really Lithuania.

Unseen Lithuania.

Невиданная Литва - в 2008 году выпущенный фотоальбом фотографий Литвы с высоты птичьего полета.

Больше чем 50 полетов, используя различные летательные аппараты, десятки тысяч километров пути и огромное количество высококачественных фотоснимков с высоты птичьего полета позволили создать захватывающий образ Литвы, запечатленный в альбоме фотографий большого формата “Невиданная Литва” (Unseen Lithuania”).

Nevidannaja Litva (albumas Neregėta Lietuva rusų kalba)

Kiekvienas randa savo kelią pažinti gimtąjį kraštą. Kad suprasčiau, kokia nuostabi yra Lietuva, aš turėjau apkeliauti pusę pasaulio. Didžiuojuosi, kad gyvenu tokioje gražioje šalyje, ir norėčiau perduoti šį jausmą savo tautiečiams, svečiams ir visiems pasaulio žmonėms, kurie pamatę šią knygą, galbūt nuspręs atvažiuoti ir Lietuvą pamatyti savo akimis.

Tikiuosi, kad šis albumas bus gera dovana mylintiems Lietuvą. Jei besklaidydami nuotraukas mintyse nuklysite į kokį tolimą pasaulio kraštą, neužsimirškite, nes tai – tikrai Lietuva. Neregėta Lietuva.